Man Ray. Magas ir atradėjas
Magas ir atradėjas - kertiniai žodžiai, apibūdinantys fotomenininko Mano Ray'aus asmenybę ir jo kūrybinius laimėjimus. Mano Ray'aus fotografijos išliko artimos dailei, o jose perteikiamuose meniniuose ieškojimuose atsispindi tarpukario modernistinių srovių idėjos.
Parodoje „Man Ray. Magas ir atradėjas“ bus eksponuojama 40 fotografijų, atkurtų išsaugant negatyvų ir autorinės technikos originalumą. Fotografijos (bendradarbiaujant su „Man Ray Trust“) yra atvežtos iš Mano Ray'aus archyvo Paryžiuje.
Paroda suskirstyta į keturias temas: „Dada ir siurrealizmas“, „Atradimai“, „Moterys“, „Įžymybės“. Daugelis eksponuojamų fotografijų buvo sukurtos 1922-1936 metais, vadinamuoju įdomiausiu, auksiniu menininko kūrybos laikotarpiu. Šioje ekspozicijoje žiūrovams pristatomos tokios žymios fotografijos kaip „Engro smuikas“ („Le Violon d'Ingres“), „Bučinys“ („Le Baiser“), „Ašaros“ („Les Larmes“), „Juoda ir balta“ („Noire et Blanche“), „Paslėpta erotika“ („Erotique voilee“) ir kt.
Parodoje svarbią vietą užima trečiojo ir ketvirtojo XX a. dešimtmečių Paryžiaus meninės aplinkos apžvalga - pateikiamas svarbiausių to laiko įvykių kalendorius. Kita ekspozicijos dalis - multimedijos prezentacija 3D formatu, kurią sudaro Mano Ray'aus filmų fragmentai, archyvinių interviu su menininku įrašai, dailės darbai bei daugiau nei 1200 fotografijų, piešinių, meno objektų kadrų vaizdų.
Emmanuel Radnitzky, vėliau pasivadinęs Man Ray, gimė 1890 m. Pensilvanijoje (JAV), iš Rusijos emigravusių žydų šeimoje. Menininkas kosmopolitas, kuris gyveno ir kūrė abiejose Atlanto pusėse, jau ankstyvoje jaunystėje žavėjosi dadaizmu, o vėliau susidomėjo siurrealizmo idėjomis. Mano Ray'aus kūryba pagrįsta eksperimentiniais ir avangardiniais fotografijos technologijos metodais, niekada nenutolo nuo konkrečių objektų analizavimo ir stilingos harmonijos paieškų. Jo fotografijose šviesos ir šešėlio santykis kuria mistinę atmosferą.
M. Ray'us sugebėjo sujungti daugybę dualistinių aspektų: būti ir „komerciniu“ mados fotografu, ir svajotoju kūrėju - modernistinio, aukštojo meno atstovu, aprėpiančiu amerikiečių ir europiečių meninius ieškojimus. Būtent ryškindamas fotografijas Pauliui Poiret jis atrado pakankamai paprastą procesą - garsiąsias rajografijas: uždėjus bet kokius daiktus ant šviesai jautraus fotopopieriaus ir kelias sekundes palaikius šviesoje, o vėliau ryškinant fotolaboratorijoje išgaunamas atvirkštinis (balta virsta juoda) vaizdas. Jeanas Cocteau pirmasis praminė rajografijas „tapyba šviesa“. Tai pranoko net modernistinius ieškojimus: tapymas nenaudojant teptuko, stengiantis pakeisti nusistovėjusius dailės kanonus - tai viena, bet tapyba visiškai atsisakius dažų ir drobės absoliučiai paneigė senąsias estetines normas ir tiesas. Šviesą M. Ray'us naudojo fotografijose ne tik „tapydamas“ rajografijas. Pasirinkdamas soliarizacijos - ar pereksponavimo - techniką, kai fotolaboratorijoje, tebevykstant ryškinimo procesui, uždegama šviesa, jis išgaudavo veik įkūnytą anapusybės efektą, tarytum „užfiksuodavo aurą“.
Europoje besikeičiant politinėms nuotaikoms, fantazijų pasaulis tapo fotomenininko priebėga nuo realybės. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje net pagrindiniame dienraštyje „Le Figaro“ buvo spausdinama vis daugiau antisemitinių straipsnių, puolančių žydų menininkus. Paryžiuje - mieste, anksčiau mielai priėmusiame užsieniečius, - ėmė bręsti nacionalistinės nuotaikos. Tuo laiku M. Ray'aus sukurtose fotografijose atsiranda stiprus dėmesys atvirkštinei šviesos pusei - vis tamsėjančiam šešėliui, kuris sukuria gąsdinantį siurrealistinį vaizdą: šešėliai moters torsą pavertė Minotauru („Minotauras“, 1936 m.), stiprėjo nerimo ir mirties aliuzijos.
Bėgdamas nuo artėjančios karo šmėklos, M. Ray'us pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten neapleisdamas fotografijos meno atsidėjo jaunystėje studijuotai tapybai. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, M. Ray'us sugrįžo į Paryžių, kur ir mirė 1976 metais.
Paroda „Man Ray. Magas ir atradėjas“ Tolerancijos centre veiks iki 2009 m. birželio 25 d.
VVGŽM/Ievos Šadzevičienės inf.
* * *