Už Lietuvos rytinės sienos yra šalis, kurios dauguma gyventojų ilgą laiką save vadino būtent tuteišių - t.y. tiesiog „vietinių“, „čionykščių“ - vardu. Viena okupacija vijo kitą, keitėsi teritorijos šeimininkai, o vietiniams dažniausiai teko statistų vaidmuo. Taikytis ar nesitaikyti prie vis naujų sąlygų, priešintis ar prarasti orumą - tokia „tuteišių“ dilema. Jau keisti lentelę su gatvės užrašu ar dar ne?
Kokia kalba rašyti gatvių pavadinimus - klausimas, aktualus šiandieninėje Baltarusijoje. Taip buvo ir beveik prieš šimtą metų, kai buvo sukurti dabar legendiniai „Tuteišiai“. Sovietmečiu ši tragikomedija buvo pusiau uždrausta: labai jau valdžiai neparankiai interpretavo baltarusių istoriją. Vietoj vienintelės teisingos „amžinosios slavų vienybės“ - sudėtinga lenkų, vokiečių, rusų, sovietų ir kitų veikėjų raizgalynė. Ir sutrikę vietiniai.
Toks buvo Minskas po Pirmojo pasaulinio. Toks jis talentingai pavaizduotas jau antrą dešimtmetį Gardino srities lėlių teatro scenoje statomoje tragikomedijoje J. Kupalos pjesės motyvais. Vieno geriausių Baltarusijos lėlių teatro spektaklyje suaugusiems vaidina ir groja žinomiausias Gardino bardas Viktaras Šalkevičius. Jo autorinės dainos - retas šiuolaikinės baltarusių kultūros reiškinys, pripažintas tarptautiniu mastu.
„Tuteišiai“ atklysta į Vilnių. Jie nesensta. Tai tebėra gyvoji istorija.
Daug ką šioje pjesėje - kaip ir Baltarusijos istorijoje - atras lenkas, rusas, lietuvis. Desperatiškos savo tapatybės paieškos postmoderniame pasaulyje - nelengvas uždavinys, kuris tenka ne tik valstybę pagaliau sukūrusiems baltarusiams, bet ir kitiems. Tad „Tuteišius“ „vietinės reikšmės tragikomedija“ galima vadinti tik ironiškai.
Vienintelė galimybė Vilniuje pamatyti Gardino srities lėlių teatro spektaklį „Tuteišiai“ - teatre „Lėlė“ (Arklių g. 5) balandžio 16 d. 18 val. Spektaklis skirtas suaugusiems, vaidinamas baltarusių kalba.
Vilniaus teatro „Lėlė“ inf.
* * *