be galo priestaringas spektaklis...
viena vertus- regime scenos profesionalus, galincius drasiai "matuotis" tragedijos "rubus" ir jais esmingai siusti gilu pranesima ziurovams...
kita vertus- "varniukai" sokiruoja savo tragiskai silpna scenine kalba ir visisku nepasirengimu pakelti ir pateisinti vidiniai bent kiek sunkesnes sekspyro teksto dalis. Nors, akrobatika, scenine plastika( kalbu apie judesi) isvystyta iki maximumo, kaip kokiu 15 a.mimu....
zinoma, barokinis argumentas savotiskai konceptualiai ir pateisina tokia talentu ir pjesiu kakofonija, bet....jaunieji(ypac merginos, kas visu keisciausia) tai dar turetu pasisemt gyvenimo( nekalbu jau apie privaloma scenines kalbos technika), kad galetu scenoje daug jiems keliamu uzdaviniu (tiek rezisieriaus, tiek ir paties sekspyro) ispildyti
o apskritai, tai beproto gyvas ir jaudinantis varno darbas, i kuri dar keleta kartu ketinu eiti, kad vel ir vel isgyvenciau ta rafinuota, tik Varno gebama kurti, barokine teatro iliuzija- cia be galo komiska ir vitaliska, cia- sentimentaliai( be saldumo!) dramatiska...
Sekmes siam gaiviam spektakliui
|