Prieš dvidešimt penkerius metus spektaklį sukūrė dailininkas ir režisierius Vitalijus Mazūras, pjesę pagal Bonselso apysaką parašė Jonas Mačiukevičius. Kovo 22 d. bus suvaidintas jubiliejinis „Bitės Majos“ spektaklis, jo prisiminti sukviesti visi spektaklio kūrėjai, laukiami ir tuomet spektaklį matę žiūrovai, šiandien galintys atvesti jo pažiūrėti savo vaikus. Praėjusį rudenį, teatrui minint penkiasdešimtmetį, V. Mazūras atnaujino spektaklio dekoracijas ir kai kurias lėles.
1984 metais spektaklį kūrė solidi komanda: režisierius ir dailininkas V. Mazūras, kompozitorius Faustas Latėnas, Bitininko personažą įdainavo aktorius Vladas Bagdonas. Premjeriniams spektakliams buvo parengtos dvi aktorių sudėtys, dabar liko viena: Elvyra Piškinaitė, Olga Pocevičiūtė, Juozas Marcinkevičius, Vilius Kirkilionis ir „senelės Kasandros rankos“ - Nijolė Indriūnaitė.
Citavimo prašosi spektaklio personažų sąrašas: tarp jų (šalia „titulinės“ bitės Majos, išskridusios iš avilio pažinti pasaulio ir pamatyti žmogaus) - vabalas Petrelis, save laikantis rožvabalių giminės ir todėl atkakliai vasarojantis rožėje (nors jo žmona pasiligojo nuo vandens, kuriuo ta rožė laistoma), vabalas Raulas, prisipažįstantis esąs mėšlavabalių giminės ir nenorintis apsimesti kuo kitu, nes tiki, kad atsiras, kas pamils jį tokį, koks yra (panašiai ir atsitinka), neaiškus vabalas Krapštys (kuris nespėja pamatyti, kaip diena tampa vakaru, nes visą laiką turi krapštytis), pramoginius šokius dievinantys drugelis Laimutis ir peteliškė Laimutė, voras Terla ir kiti.
Waldemaro Bonselso (1880-1952) sumanyti pasakojimai apie bitę Mają - kaip dažnai atsitinka su geriausiomis vaikiškomis knygomis - radosi iš autoriaus pasakojimų savo vaikams. Pasakojimai 1912 m. buvo išleisti atskira knyga „Bitė Maja ir jos nuotykiai“ ir iškart tapo bestseleriu - vos per porą metų buvo parduoti 2 milijonai knygos egzempliorių. Iki šiandien knyga išversta į 40 kalbų, pagal ją kuriami animaciniai filmai ir serialai, o 1963 m. kroatų kompozitorius Bruno Bjelinski sukūrė operą, iki šiol statomą Europos teatruose.
Lietuviškai „Bitė Maja ir jos nuotykiai“ pirmą kartą pasirodė 1923 m., knygą vertė Pranas Mašiotas. Šis vertimas Lietuvoje skaitomas jau daugiau kaip aštuonis dešimtmečius: 1978 ir 1996 m. buvo išleisti pakartotiniai leidimai. (Beje, netrukus pasirodys naujas vertimas - jį ruošia Indrė Klimkaitė ir leidykla „Nieko rimto“.). Mašioto vertimas tapo ir Mačiukevičiaus pjesės pagrindu. Beje, pjesė buvo tobulinama ir perrašinėjama repetuojant, joje atsirado aktorių suimprovizuotų dialogų. O tarp aktorių sklandančiame „folklore“, kuriuo apauga kiekvienas ilgai vaidinamas spektaklis, yra ir pasakojimas apie tai, kaip tuometiniai meno cenzoriai kaltino režisierių V. Mazūrą maištu prieš santvarką: kaip kitaip, sakė jie, suprasti spektaklio motyvą, kad bitė Maja ieško Žmogaus ir negali jo rasti - negi tarybinėje santvarkoje nebeliko Žmogaus?
Šiandien nesuprantama, kaip „Bitės Majos“ siužete sugebėta įžvelgti ideologinių aspiracijų. Tuo įsitikinti galima atėjus į „Lėlės“ spektaklį (tiesa, LTV archyve yra 1990 m. darytas spektaklio vaizdo įrašas). Bitė Maja - tiesiog mielas „pasiilgimo nerimo“ genamas personažas, bandantis savarankiškai susivokti pasaulyje.
Vilniaus teatro „Lėlė“ inf.