Šių metų operų turiniuose gvildenamos trys koncepcijos: mitai, parapasauliai ir figūros, įtraukiančios potvaninius mitus ir antikines istorijas, gąsdinančius paralelinius pasaulius ir anomalines antgamtines vietoves, galiausiai avantiūristines pasakas ir technotroniškas virtualias terpes. Balandžio 2-5 d. vyksiantis festivalis užims 4 sostinės erdves: „Menų spaustuvės“ Juodąją ir Kišeninę, Lietuvos rusų dramos teatro Mažąją ir „Lėlės“ teatro sales.
Festivalį balandžio 2 d. 19 val. pradės dvi multimedijos operos: „Babelis“ (libretas Žilvino Andriušio, muzika Mykolo Natalevičiaus, režisūra ir kostiumai Marijos Simonos Šimulynaitės) ir „Skylė“ (libretas Gabrielės Labanauskaitės, muzika ir projekcijos Rūtos Vitkauskaitės, režisūra Marijos Simonos Šimulynaitės ir Simonos Biekšaitės). Pirmosios muzikinė medžiaga sukonstruota vien iš kalbos, kurios daugiasluoksniškumas neretai priartėja prie triukšmo, ženklinančio žmonių daugiakalbystę po Babelio bokšto statybų žlugimo. Antrąją operą pati autorė apibūdina veikiau kaip muzikinę instaliaciją, kur vietoj tradicinės siužetinės linijos pateikiami tik sceniniai-muzikiniai „impulsai“, svarbios žinutės žiūrovui apie paralelinius pasaulius, lygiagrečiai nugyventus gyvenimus, niekada nesusiliečiančią būtį, anomaliją ir antgamtiškumą.
Panašiose anomališkose antgamtinėse vietovėse glūdės ir balandžio 3 d. (19 val.) opera „NEbūti ar neBŪTI“ (libretas Gyčio Norvilo, muzika Ritos Mačiliūnaitės, režisūra Olgos Generalovos). Čia priešistorinis žynys Achas atsiduria demitologizuotame nūdienos pasaulyje, požeminiame vakuume, didmiesčių metro tuneliuose, galiausiai anapus veidrodžio vonios kambaryje, visą laiką skatindamas svarstyti apie pamatines žmogaus problemas. Kita tos dienos opera „Sapfo“ (muzika Margaritos Chodūnaitės, režisūra Olego Kesmino) dėmesį sutelkia į vieną mitologizuotą figūrą - antikos poetę Sapfo. Kūrinio libretą sudaro dvi paraleliai pinamos gijos: aktoriai atpasakoja Ovidijaus poemą apie Faono ir Sapfo meilę; vienintelė operoje dalyvaujanti solistė Gintarė Skerytė ir choras atlieka išlikusias poetės eiles. Dalis muzikos paremta išlikusiomis senosiomis graikų melodijomis, jų intonacijomis ir autentiškomis dermėmis.
Balandžio 4, 5 d. 12 val. Festivalis pristatys operą vaikams „Mamulė Mū“ (libretas Antano Šimkaus, muzika Sigito Mickio, režisūra Agnės Sunklodaitės), sukurtą pagal švedų rašytojų Wieslanderių pasaką apie karvę - romantikę ir avantiūristę, panorusią laipioti po medžius, bei apie varną - realistę ir praktikę, tvirtai vaikščiojančią žeme. Tuo tarpu balandžio 4 d. 18 val. bus rodomas monospektaklis-opera „Izadora“ (libretas Dainiaus Gintalo, muzika Jono Sakalausko, režisūra Agniaus Jankevičiaus), įkvėpta modernaus šokio figūros Isadoros Duncan gyvenimo. Tačiau spektaklyje pasakojama toli gražu ne žymiosios šokėjos, o ja fanatiškai susižavėjusios ir galų gale su ja susitapatinusios beprotės moters istorija, kurią perteikia Agnės Sabulytės personažas.
Vienas pagrindinių festivalio akcentų - pernai Helsinkyje pastatyta multimedijos opera „Turing Machine“ (libretas Tainos Seitovirtos, muzika Eeppi Ursin ir Viso Oscaro, režisūra Janne Lehmusvuo). Operos garsinę medžiagą daugiausia sudaro gyvoji elektronika, senos ir naujos medžiagos semplingavimas realiu laiku, o vizualizaciją - 3D skaitmeninė scenografija. Operos naratyvas grįstas genialaus ir sudėtingo žmogaus Alano Turingo istorija, aprėpiančia tiek jo mokslinius dirbtinio intelekto ir kompiuterinių technologijų eksperimentus, tiek asmenines homoseksualumo problemas.
NOA inf.