Šiandien, vasario 27 d., 18.30 Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre aktorius Andrius Žebrauskas pristatys naujausią savo projektą „Kaukės“. Šiandien aktorius mini penkiasdešimties metų jubiliejų.
Andrius Žebrauskas studijavo aktorinį meistriškumą Lietuvos konservatorijoje, ją baigęs dirbo Lietuvos valstybiniame akademiniame (dabar - Nacionaliniame) dramos teatre, o nuo 1991 m. yra Vilniaus Mažojo teatro aktorius. Jo vaidmenims būdinga jautri personažo charakteristika, aktorius sugeba aktyviai prisitaikyti prie režisūrinės spektaklio koncepcijos. Tarp A. Žebrausko vaidmenų - Piščikas (A. Čechovo „Vyšnių sodas“, rež. R. Tuminas), Jaunuolis (F. García Lorcos „Jei praeitų penkeri metai“, rež. G. Varnas), Auklė (A. Vvedenskio „Labas Sonia Nauji metai“, rež. O. Koršunovas), Palestinietis (G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“, rež. R. Tuminas), Sniego žmogus (M. Lermontovo „Maskaradas“, rež. R. Tuminas), Špekinas (N. Gogolio „Revizorius“, rež. R. Tuminas), Estragonas (S. Becketto „Belaukiant Godo“, rež. R. Tuminas).
A. Žebrauskas itin plastiškas, jis dalyvavo A. Cholinos spektakliuose „Moterų dainos“, „Carmen“ ir „Meilė“, su juo noriai bendradarbiauja patys įvairiausi režisieriai, nes jis skiria itin daug dėmesio aktorinei formai ir profesinio meistriškumo palaikymui.
„Kaukės“ - ne spektaklis, čia nėra siužeto, atmintinai išmokto teksto. Nėra ir įprasto vadinimo ar jaukaus sėdėjimo salės tamsoje. Aktorius skatina žiūrovus ne tik žiūrėti ir klausytis, bet ir dalyvauti veiksme: juoktis, piktintis, sutikti ar prieštarauti. Žiūrovai turi unikalią galimybę išreikšti savo mintis ir jausmus balsu - užlipti ant scenos ir akimirkai tapti aktoriais, dramaturgais ir režisieriais.
Naujasis A. Žebrausko projektas - tai improvizacija, kurios metu kuriama čia ir dabar. Tai vienintelis, nepakartojamas, aktoriaus ir žiūrovų kartu išgyvenamas vakaras, kuriame galima suvokti, kaip nesusitapatinti su savo kauke, atskirti ją nuo savo asmenybės ir panaudoti gyvenime. O pažinę save žiūrovai gali tapti savo gyvenimo režisieriais.
„Kaukės reikalingos ne tik tam, kad pasislėptum, - su jomis galima pabėgti, atsiriboti, surasti kontaktą. Pavadinau tai improvizuota paskaita - šiuose žodžiuose ir užkoduota, kas ten bus. Kadangi paskaitos tema - kaukės, vaidmenys, charakteriai, personažai, - ji itin tinka teatrui“, - apie naująjį darbą sako Andrius Žebrauskas.