Primityvesnio požiūrio kaip šios autorės seniai nesu skaitęs. Labai priminė bolševikinį požiūrį, kai komentuojant paveikslą "Miške" buvo klausiama, kur kviečia paveikslas, kur jis veda? Į mišką? Pas miškinius?
Pukytė matyt norėtų revizuoti Lietuvos istoriją ir ją pateikti taip, kaip jai norisi. Bet tai jau būtų tik pukytiška paroda, o ne pasakojimas apie Lietuvą. Nes jei taip imtume dabartinti istorinius šaltinius, tai susidurtume su tikru istorijos profanavimu.