Jei jau gerb. kritikas taip giliai pasiziurejo i gan nuspejama ir musu tautinei kulturai nebudinga, netgi svetima siuzeta (atvirai sakant, kiekviename meno kurinyje randame tokios ar kitokios filosofijos uzuomazgu, tos ar kitos pasauleziuros iprasminimus, ir t.t.), tai bent vertejo ir su filmo statytojais susipazinti: antruoju filmo rezisieriumi (greiciau asistentu) yra ne Loveleenas Tandanas, o Loveen Tandan, taigi, moteris.

Dėl dokumentiskumo: LTV kaip tik 7dieniais 12 val. pradėjo rodyti Discovery dokumentika apie pasaulio salis ir užpraėjusį sekmadienį rodė tuos Mumbajaus lušnynus. Man vienas nuo kito labai skirtingi nepasirodė.
Dėl filmo galiu pasakyti tiek: šiaip jau nemėgstu holivudinių, pop darbų, seklumos, bet po šito filmo liko geras įspūdis. Gal tiesiog nuotaiką atitiko... (aš irgi tik mažas kino megėjas)

kažkoks Arūnas visada dedasi visažiniu. Nesu tik kino mėgėjas, tačiau ir man šis filmas nepatiko, vistiek jame yra vakarietiško egzotizavimo ir vakarietiško požiūrio, tai įrodo ir krūva gaublių ir jau numanomi oskarai.

kLYSTI. pRADŽIA TUOSE LUŠNYNUOSE tikrai dokumentiška. Ir išties daug Indijos gyvenimo realijų šalia to „pasakiško" veiksmo.

tai jau tikrai kad ne apie pinigus,tiesiog norejau pasakyt, kad mano manymu vaizduojama gyvenimo realybe nera itin realistiska, nors tai ko gero ir nera sio filmo kureju siekiamybe. tai as nepritarciau straipsnio autoriui,kad filmo prazia yra dokumentiska,ar kad pasakojimas vystosi realaus gyvenimo fone, nors budama tik kino megeja, veikiausiai klystu.

Ačiū už puikų straipsnį. Dotanatai: tai pasaka, ir pasaka ne apie pinigus.

Didelis dėkui „Kino" ir 7md redaktoriui, kad ėmėsi TAI parašyti. Mūsų žiūrovas, deja, išmokytas matyti tik paviršutinišką filmo sluoksnį, susietai tik su siužetiniu pagrindu. Todėl tokių sampratų apie „Lušnyno milijonierių", kaip surašė donata, deja, daug. Gal būt vienas, kitas panašus pavyzdys ir imsis kino mėgėjai žiūrėti į kiną „giliau"...

as toli grazu nesutinku,kad filmo siuzetas labai jau realus.man kaip tik jis pasirode naivus, gan pasakiskas ir nelabai itikinantis (juk ir pasakos nuolat kuriamos apie vargsus kurie netiketai nelauktai ima ir praturteja), o cia dar skaityt nemkantis jamalas ima ir atsako visus klausimus (ir pasitaikyk tu man taip,kad visi klausimai susije su jo gyvenimo patyrimais!). kazkoks tai pavirsutiniskas straipsnis.

"Arbatos išnešiotojas vienoje ryšių kompanijoje, vos mokantis skaityti Džamalis Malikas dalyvauja televiziniame žaidime „Kas nori tapti milijonieriumi“ (kuris pagal tą pačią schemą žaidžiamas kone visame pasaulyje), neiškrenta iki paskutinio 20 mln. rupijų vertės klausimo ir tampa dienos didvyriu. Kaip? Žaidimo pavyzdžiu filmas iš pat pradžių pateikia keturis galimus atsakymus (a. jis sukčiauja; b. jam sekasi; c. jis yra genijus; d. taip lemta) ir pradeda vynioti šio šiukšlynų vaiko gyvenimo istoriją. Policijos leitenantas įsitikinęs, kad Džamalis sukčiavo, ir pasiryžęs išgauti prisipažinimą, beje, Indijos policiją ne itin gražiai reprezentuojančiais metodais. Tačiau kiekvieną atsakymą Džamalis pagrindžia savo gyvenimo patirtimi. Tai ir yra filmo dramaturgijos raktas."