Finally! This is just what I was loknoig for.

Gerbiamieji, kritikai kritikuoja - toks ir yra geru kritiku tikslas. Ne paglostyti autoriu ir pamaloninti kureju ego, o pateikti profesionalu "zvilgsni is salies". Net ir patyrusiems rezisieriams ne visada pavyksta parodyti tai, ka norejo - tam ir yra kritikas, kad parodytu skirtuma tarp norimo ir esamo. Kurybingo menininko dar nesuzlugde jokia kritika. Man si recenzija kaip tik pasirode islaikyta ir tiksli. Jei daugiau butu tokiu atviru diskusiju, gal ir poziuris i kina taptu brandesnis.

O kos pacios autores p. Santos amzius? Is jos raslaivos matyti kad jis seniai is jo isaugusi biologiskai, bet psichiskai iki temos nepriaugusi...
Vineu zodziu - pati "tipo" nieko nesuprato, ir parase "tipo" recenzija... Graudu, kad turime tik tokius tipo "kritikus"...
Be pykcio... jei norite - "tipo" be pykcio...

ponia Aurelija pasisove ginti nuskriaustuosius...

Mirsiu is juoko. atsirado kazkokia ponia aurelija, kuri emesi ginti VISKA, kas kritikuojama, bet jos gynyba tai daugiausia kritiku koneveikimas. Gina net brazausko ragu paroda, neva ir tas straipsnis buvo uzsakytas. :)))

O ir garbusis aktorius Vladas Bagdonas, tikriausiai irgi nebutu sutikes kokiame niekale vaidinti - Jis tikrai turi is ko rinktis. Ir renkasi.
Tiesiog noriu palinketi rezisieriui nepaluzti, nekreipti demesio i stai sitokias ""recenzijas", juk bunant siek tiek profesionalesniai p. Santai galima buvo su paciu rezisieriumi ir aktoriais pasikalbeti apie filma, ar jie neverti p. Santos diktofono? nes jai, matyt, visai nerupi nei sis filamas, nei jo istorija, nei priesistorija, o kam vargintis, juk kazka daugiau suzinojus, jog ten vaidina tikri "geliu vaikai", t.y. tikrai is to gyvenantys, nebegalima bus spajudytis ir purvais drabstytis, o gal cia apskritai vieno Lietuvos rezisieriu tecio uzsakymas? Nors tikrai nesinoretu tuo tiketi... Juk visada si laikrasti skaiciau, gerbiau ir net prenumeruoju kaip garbinga, kaip alternatyva kasdieniam bloguju ziniu, perkamos ir parduodamos informacijos srautui...
Tikiu, jog kiti gilesni, ismintingi, jautrus teatro, sokio ir kino kritikai, galiausiai subtilesni zmones p. Daiva sabaseviciene, Izolda Keidosiute, Skirmantas Valiulis, Audronis Liuga ar Vaidas Jauniskis tikrai tame filme butu pamate kazka gilesnio ir prasmingesnio, nei sugebejo p. Santa. O galiausiai ko stebetis – juk kiekvienas matome tai, ka gebame matyti, ka norime, kiek leidzia musu isprusimas, meno suvokimas, nuovoka ir nuojauta. Apie talentus sakoma: arba duota Dievo, arba – ne. Apie Giedriu Zubaviciu galiu pasakyti – duota. Sekmes jam!
O p. Santai palinkeciau atidziau zvelgti i savo pareigas ir vidini dvasini tobulejima, nes pagieza mususose, deja, jau nieko nenustebinsi, o gilesne izvalga, jautrumu – dar galima…
Yra ko stegtis... norint nustebinti, jei negebate buti silta ir nuosirdi kasdien...tai bent gilinantis i kitu zmoniu kuryba...

Tik niekaip nesuprantu is kur ir vel tiek pykcio? padare zmogus viena vieninteli darba (kol kas, vyliuosi, bus daugiau) ir jau prasideda-spjaudymai... Kada pribrendo zmogus, tuomet ir nagrineja, o tokioje Lietuvoje, kur kinui pinigu niekas neskiria, galejo ir is viso niekada filmo nesukurti... Apie kokius vaikus su kompiuteriais raso p. Santa? pati buvau premjeroje, ir tuos vaikus pazistu, keli ju tikrai is to gyvena, ir elgesi jie kukliai, jautriai. Filmas man patiko, talpus, svarus, jautrus, muzika - puiki, ir daininke l. gera, ir zodziai (beje, rezisieriaus sukurti-gilus ir prasmingi). o kas cia blogo, jog jo haiku buvo laikrastyje isspaudinti, nesuprantu? Tai,sakyciau,tik liudija,kokia ivairialype, kurybinga asmenybe yra rezisierius.
Sis straipsnis, ne filmo analize (ko,galbut p. Santa net ir negebi padaryti, nes kiti jos straipsniai irgi pilni vidines tuzmasties ir pagiezos), o kazkoks visiskai net neuzsleptas saskaitu suvedinejimas.. Jei jau esate tokia gyvenimo ir likimo nuskriausta, kodel visas pasaulis turi apie TAI zinoti ir skaityti kaip kad pati p.Santa sako, jos spejimus?
Pabandytu pati ka sukurti, butu idomu paziureti. kalbejau su maciusiais filma-ir paaugliais(jie teige,jog galu gale nieko niekas negrazino,o atskleide ju gyvenima,leksika,juokus,tokiais, kokie jie ir yra, ir mokytojai mokykloje, anot vaiku, irgi butent taip, daznai nejautriai,elgiasi). Suaugusieji gi teige, kad filmas kai kuriuos sugraudino, priverte i tuos "kaviniu geliu vaikus" pazvelgti is kitos (kiek demesio ir pagarbos, tegu ir asocialiems Dimos tevams, norint juos pagerbti iskeliavus Anapilin, kai vaikai su pilnu geliu vezimaiciu, iesko ju kapu, o nerade,visas benamiu kapines iskloja gelemis ir daugybe kitu (katino laidojimo,etc)epizodu). Dima gi galejo pasiimti sutaupytus pinigus ir iskeliauti i issvajota Stambula (puikus zodziu zaismas, kai,kalbedamas su draugais,karciai pasako, kad jam svajoti - visada per stambiai), bet ne-uzsako paminkla tevams.
pratesiu

atsakymas Santai: amžius jo tikras. Mokėmės kartu vienoj klasėj. O temą turbūt pasirinko iš vaikystės, juk mes eidavom į kapines vogti ir jis tą temą žino tik pabaiga sukurta kitaip. Mes gėlių nevogėm ir nepardavinėjom.Vogėm žvakutes nuo suagusių kapų ir uždegdavom ant vaiku ir paauglių kapų, tie kapai budavo užleisti, gaila buvo mirusių vaikų. Bet iš to filmo nesusuksi. Keista tik viena, kad gana vėlyvo amžiaus, jis šią temą nagrinėja. Savo sąžinę prakratit turėjo daug anksčiau, save juk buvo priskiręs prie geriečių su šviesia ateitimi. O šviesa kažko praietimi iš jo ir mano ir tu klasiokų su kuriais mokėsi sklinda. Jei taip toliau savo praeities įsikibęs bus, net aišku ,kokia kito filmo istorija bus: apie nuverstus traukinius ar lėktuvų apiplėšimus ar bandymus nužudyti klasioką, juk panašus vaizdai buvo jo vaikystėje.Užaštrinti istoriją tereikia ir filmas Kadangi sunkoka vaikystė buvo, istorijų baisių visuomenėj yra sočiai.