Tavo personalinės parodos pavadinimas „The I as an O" labai daugiaprasmis, gal todėl sunkiai išverčiamas į lietuvių kalbą. Kodėl santykiui tarp individo ir visatos pasirinkai būtent įvardį aš? Kokia jo funkcija? Juk galėtų būti instead, versus, and, over...
Nes kiti žodžiai išreiškia labiau dualistinį santykį tarp I ir O. Norėjau parodyti I viduje O, manau, įdomiau juos gretinti, o ne priešinti. Jie susiję. Parodos pavadinimą galima įvairiai interpretuoti. I, pavyzdžiui, skamba kaip ai!, o O - kaip ou! - nuotaikos išraiškos šūksniai. Jeigu žiūrėsime formaliai, abu ženklai gali būti žymėjimo simboliai, dilemos sprendiniai.
Tada šie simboliai žymėtų linijinį ir ciklinį laiką.
Taip, jie labai susiję. Laikrodis videodarbe yra be rodyklių, pastebėjot? Ir jis vis tiek veikia kaip paminklas. Laikrodžio bokštas pats tampa žymeniu. Laikas yra ypač svarbus šiame darbe. Tai apie laiko patirtį, laiką judančiuose objektuose.
Kitas projektas galbūt bus surasti dingusias laikrodžio rodykles. Na, ne tiek svarbu rasti, svarbiau ieškojimo procesas.
Gal kažkas jas kolekcionuoja? Koks nors žmogus, kurio manija - laikrodžių rodyklės.
Gal jos yra perlydytos, o iš jų padarytos grandinės ar dar kas nors.
Tikrai, jos juk galėjo pavirsti bet kuo per tiek laiko! Sakyk, o žemėlapį atsivežei iš Olandijos?
Taip, nes pastaruoju metu buvo sunkiau su pinigais, tai nusprendėm, kad atsivešiu jį su savim. Nusipirkau, suglamžiau, įsimečiau į krepšį ir atvykau čia. Keistas jausmas būti visatoje ir kartu nešiotis ją krepšy.
(prieina padavėja)
Gerai, dienos meniu siūlo... aš išversiu.
Nevalgau žuvies ir mėsos.
Tada tik burokėlių ir pupelių sriuba.
Gal išsirinksiu iš paprasto meniu. Taip, man makaronų su pesto padažu. Nėra? Tada su mocarela.
Man burokėlių sriubos, makaronų su vištiena ir didelę porciją kakavos.
O man dar vandens, taip, gazuoto.
Tai pirma tavo personalinė paroda. Kodėl būtent šie trys darbai?
Tiesą sakant, idėja eksponuoti būtent šiuos kūrinius kilo atsitiktinai. Man labai įdomu stebėti, kokie tarp jų atsirado ryšiai ir santykiai. Tai kaip visata, tie trys kūriniai - visatos pamatas. Ir nebūtinai tik taip.
Ir iš esmės jie yra trijų Saulės sistemos objektų - Saulės, Žemės ir Mėnulio - signifikantai. Žvaigždė, planeta, palydovas. Ar ši kosmoso gaida irgi skamba?
Taip, būtent. Mane visada traukė astronominiai dalykai. Iš vienos pusės tai taip nekasdieniška, ypatinga, bet kosmosas juk yra čia, mes esame jame, todėl tai turėtų būti natūralu ir įprasta. Ir tada šie signifikantai atsiranda parodinėje erdvėje.
Prisiminiau istoriją, gal ji susijusi. Šiaurės Olandijoje, viename iš tų senų namų prie kanalo, yra vis dar veikiantis seniausias planetariumas. Kažkada XVIII ar XIX amžiuje pasklido gandas, kad susidurs keturios Saulės sistemos planetos, tarp jų ir Žemė. Visi išsigando pasaulio pabaigos, todėl vietinis pastorius nusprendė įrodyti žmonėms, kad tai neįmanoma. Ir jis savo namo palėpėje įrengė Saulės sistemos modelį. Užtruko septynerius metus, viskas veikė ir dirbo tiksliai, pagal laikrodžio mechanizmo principą, visos planetos sukosi apie Saulę. Tokie dalykai stebina ir žavi - įsirengė žmogelis visatą virš savo galvos! Tai vėlgi labai kasdieniška, kosmosas egzistuoja visada, kad ir ką darytum: valgytum, miegotum. Labai sunku paaiškinti.
O paskui buvo atrasta nauja planeta - Uranas, jis nebetilpo į palėpę.
Gal buvai Vilniaus planetariume?
Ne, bet būtų įdomu.
Aš irgi labai seniai ten buvau.
Tai galim nueiti kartu.
Kiek tau svarbi medija, kaip išraiškos priemonė, kurią pasirenki idėjai įgyvendinti?
Manau, gerai, kad visi parodoje eksponuojami darbai yra sukurti naudojant skirtingas medijas. Šiaip aš pradėjau nuo piešimo. Ir tai vis dar mane traukia, man įdomus pats reiškinys - kodėl mes piešiame ir kaip tai darome. Stebina, kad apskritai ši medija tebėra naudojama.
Piešimo fenomenas - bandymas suprasti kažką ir išreikšti nuotaiką. „Mėnulio" darbas yra kiekvienai parodai piešiamas iš naujo, dabar rodomas antrasis. Pirmasis buvo pieštas labiau iš galvos, o šis per projektorių, kaip bus su kitu - nežinau. Negaliu pasakyti, koks bus kitas ir ar bus išvis.
Ar žinojai, kad dabar pilnatis?
Taip.
Kada geriau sekasi mąstyti - naktį ar dieną?
Žinai, galvojau apie tai. Po dienos darbų būni pavargęs, bet naktį mintims daugiau erdvės. Negaliu pasakyti, kada mane aplanko geriausios mintys. Na, aš nesėdžiu ir nelaukiu...
Parengė Šalnė Bučiūtė, Monika Lipšic ir Inesa Pavlovskaitė
* * *