Pukytė pataikė į jautrias vietas. Neavėjom mes veltiniais 1988 metais, nors tu ką. Laima, deja, mato tai, ką nori matyti ar galbūt ką jai leidžia matyti jos pačios amerikietiški stereotipai. Tai tikrai neobjektyvi knyga, o ir iš viso Laimos pretenzijos į rašytojas ir lieka pretenzijom, deja.

begede autore, driso atvaziavusi ziureti i tai, ka mate ir apie tai parasyti, o ne ieskoti drasiai disidentavusios pukytes aptemptu sijonu!

Lenina ant padeklo skaiciau su mazesniu malonumu negu Pukytes recenzija apie knyga. Puiku!

Pukyte, malonu, kad skaitai musu visu malonumui:)

Šįkart pagirsiu. Nors nepasitenkinimas p.Ališanka dėl „Turiu apie tai pasikalbėti su komendante" (man rodos, lietuviškai sakome: „Reikės pasakyti komendantei") - perdėtas ir panašus į kabinėjimąsi. Deja, ši rusiško vertimo konstrukcija plačiai naudojama Lietuvoje...