Gruodžio mėnesį „Audronio Liugos produkcija" išleidžia dvi premjeras pagal dviejų moterų rašytojų - Marguerite Duras ir Dorotos Masùowskos - pjeses. Spektaklio „Muzika 2" pagal Marguerite Duras pjesę „Muzika antroji" premjera įvyks gruodžio 5, 6 d. „Meno forte", o gruodžio 15 d. „Menų spaustuvėje" bus galima pamatyti spektaklį „Du vargšai rumunai, kalbantys LT", sukurtą pagal Masùowskos pjesę „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai".

Spektaklis „Muzika 2" - tai bendras aktorių Povilo Budrio, Viktorijos Kuodytės ir Audronio Liugos kūrybinis darbas. Pjesę „Muzika" Marguerite Duras sukūrė Britų televizijos užsakymu 7-ajame dešimtmetyje. Po dvidešimties metų ji parašė antrąjį pjesės veiksmą ir visą pjesę pavadino „Muzika antroji". Jos premjera įvyko 1985 m. Paryžiuje „Rond-Point Renault-Barrault" teatre. Spektaklį režisavo pati rašytoja. Vėliau pjesė buvo pastatyta daugelyje pasaulio teatrų. „Muzika antroji" vaizduoja dviejų vienas kitą kažkada mylėjusių žmonių susitikimą. Po trejų išsiskyrimo metų jie atvyksta į tą patį miestą, kuriame gyveno, kad užbaigtų teisinius skyrybų formalumus ir „beveik netyčia" ateina į tą patį viešbutį paskutinį kartą pamatyti vienas kitą... Spektaklis „Muzika 2" - tai bandymas įsiklausyti į aktoriaus vidinę muziką. Tai - jausmų ir minčių tiesos paieškos mezgant intymų dialogą su savimi, partneriu ir žiūrovu. Aktoriai yra šalia žiūrovų, o jų vaidmenys - tai gyvenimo atspindžiai, nušviečiantys trumpą susitikimą.

Anksti įsiveržusi į lenkų literatūros elitą, dvidešimt penkerių metų Dorota Masùowska (Lietuvoje „Kitos knygos" išleido jos garsiausią romaną „Lenkų ir rusų karas po baltai raudona vėliava") pastaruoju metu atsidūrė ir teatralų dėmesio centre. Prieš dvejus metus sukurta jos pirmoji pjesė „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai" jau pastatyta Varšuvoje, Londone ir Berlyne.

Režisieriaus Agniaus Jankevičiaus spektaklis „Du vargšai rumunai, kalbantys LT" bus pirmasis Masùowskos pjesės pastatymas Baltijos šalyse.

Debiutuoti teatre nebuvo Masùowskos svajonė. Parašyti pjesę ją įkalbėjo „Rozmaitoúci" teatro vadovas ir vienas garsiausių šiuolaikinių lenkų režisierių Grzegorzas Jarzyna. Pjesės idėjos Masùowskai toli ieškoti nereikėjo - ji gimė iš asmeninės patirties: „Žiemą aš keliavau su savo draugu prie jūros: naktis, vėjas, tuštuma ir tik mes - du vargšai valkatos. Kai panorome išgerti puodelį kavos vieninteliame viešbutyje Juratoje, mano draugas išsipusčiusiai barmenei pasakė: „Laba diena, mes esame du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai, gal turite likusių užkandžių?" Rašytoja sako negalėjusi pamiršti baimės barmenės veide - juoką ji suprato visiškai rimtai ir išsigando „valkatų rumunų". Pjesė gimė iš šio vieno sakinio.

Pasitelkusi juodosios komedijos žanrą, Masùowska kalba ne vien apie šiandienę Lenkiją ir atvirai klausia, kas slypi už švytinčio suvienytos Europos fasado? Kodėl naująsias jos visuomenes yra apėmęs nepakantumas „žemesnėms" tautoms, socialinė atskirtis, vartotojiškumo akceleracija, vedanti prie susvetimėjimo ir agresijos? Žvelgiant į šiandienę nepakantumo kitataučiams statistiką Lietuvoje (didžiausią netoleranciją, beje, jaučiame romų tautybės žmonėms), galima drąsiai sakyti, kad tai yra pjesė ir apie mus. Pasirinkę lietuviškos spektaklio versijos pavadinimą „Du vargšai rumunai, kalbantys LT", jo kūrėjai klausia - kas slypi už pastaruoju metu itin puoselėjamo LT įvaizdžio?

ALP inf.